Vardas
Slaptažodis
lten

naujienos

V.Grubliausko (Kongo) dovana fotomanams - gero džiazo dozė

V.Grubliausko (Kongo) dovana fotomanams - gero džiazo dozė

“Aš laikau save džiazo muzikantu, šiuo metu esančiu politikoje, o ne politiku, kartais mėgstančiu padžezuoti”, - sakė prieš kelias savaites Dubline viešėjęs parlamentaras, džiazmenas, trimitininkas, vokalistas, pedagogas, Klaipėdos džiazo festivalio siela, sumanytojas, visiems pažistamas Kongo vardu, - Vytautas Grubliauskas. Ir tai jam pavyko įrodyti - atvykęs kelioms dienoms į komandiruotę, jis atrado laiko sudalyvauti Airijos fotomanų susitikime bei padovanojo jiems koncertą tiesiog… bute…

Kongas - nuo studijų laikų

Kai išgirdau, jog fotoklubo susitikime dalyvaus politikas Grubliauskas, paklausiau, ką jis veikia. “Ar tau ką nors sako vardas Kongas?”, - tuomet davė man užuominą. Negalėjau patikėti, jog sulaukėme tokio svečio.

“Iš studijų laikų atsinešiau pravardę Kongas, kuria į mane jau beveik 28-uonerius metus kreipiasi ne tik artimi bičiuliai, bet ir oficialūs muzikinio pasaulio žmonės. Savotiškai miela ši pravardė ir man pačiam, nors daug kam kelia keistoką nuostabą. Kai 1978-1979-aisias metais kino teatre pirmą kartą buvo rodomas garsusis „King Kongas“, mano kolegos iškart išvedė paralelę tarp manęs ir pagrindinio šio filmo herojaus - didžiulis sutvėrimas (tada buvau kiek stambesnis tik dar apžėlęs "bakenbardais" ir ūsais) ir tuo pačiu žmogiškai nuoširdus bei šiltas. Man buvo malonus toks kolegų palyginimas ir visai priimtina tokia mano asmenybės traktuotė, todėl neprieštaraudavau šaukiamas Kongu. Ir prilipo”, - savo internetinėje svetainėje apie savo pravardę pasakoja V.Grubliauskas.

Pasiūlė internetinio balsavimo idėją

V.Grubliauskas į Dubliną atvyko darbo reikalais - kaip Informacinės visuomenės plėtros komiteto narys, dalyvavo dvi dienas trukusioje konferencijoje “Informacinių technologijų svarba politiko gyvenime“. Ši tema - itin aktuali parlamentarui, mat jis vienas iš iniciatorių, pasiūlęs internetinio balsavimo idėją. Jo įsitikinimu, elektroninio balsavimo įvedimas sudarytų prielaidas padidinti rinkėjų aktyvumą, apsisaugoti nuo vis dažnesnių pažeidimų balsuojant tradiciniais būdais. Gerų rezultatų, jo teigimu, tikėtis leidžia ir sėkminga Estijos, ne vienerius metus taikančios elektroninį balsavimą, patirtis. Po to, kai sausį Seimas nepritarė šiai idėjai, vasario pabaigoje V.Grubliauskas dar kartą pateikė internetinio balsavimo galimybę numatančias pataisas. Tačiau, anot jo, valdžia su įtarimu žvelgia į naujoves, tad realiai internetinio balsavimo dar teks palaukti ketverius - penkerius metus.

Girdint Kongą kalbant apie politiką apėmė keistas jausmas. Ar džiazas suderinamas su politika, o politika su džiazu? “Esu tarp politikos ir džiazo”, - atsakė jis. Prasitaręs, jog į Dubliną atsivežė ir trimitą, pokalbis pakrypo kita, linksmesne tema. “Vytautai, ar pagrosi mums?”, - paklausė viena fotomanė. “Žinoma, tik trimitą iš viešbučio reikia atsivežti”, - lyg rimtai, lyg juokais atsakė Kongas. Tik kai grįžo su instrumentu, visi patikėjo, kad kalbama rimtai.

Lietuviškasis L.Armstrong’as

Koncertas kažkur netoli Dublino centro. Daugiabučiame name. Noras išgirsti Louis’o Armstrong’o antrininką buvo daug didesnis už kaimynų beldimą į duris.

V.Grubliauskas daugelio kritikų vertinimu bei apibūdinimu yra vienas geriausių Louis’o Armstrong’o muzikos atlikėjų bei interpretatorių ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje. Įdomu, jog tai taikytina tiek kalbant apie specifinį vokalą, tiek ir apie būdingus muzikavimo trimitu ypatumus. Todėl nenuostabu, jog 1994-1998 metais jis buvo vadinamas geriausiu trimitininku visoje Rytų Europoje. “Mano atlikimo stilių dažnai lygina su Luisu Armstrongu ir natūralu, jog spėlioja, ar sąmoningai jį imituoju. Sunku būtų pasakyti, kada pradėjau dainuoti tuo gergždžiančiu balsu. Bet tai įvyko prieš gerus penkiolika metų visiškai natūraliai, netgi spontaniškai. Tik po to suvokiau, jog tikrai yra panašumo, ir tada sąmoningai pradėjau studijuoti jo atlikimą, muzikavimo manierą, ir daug ką perėmiau, tiksliau, stengiausi perimti. Armstrongas yra ta asmenybė, kuria aš žavėjausi, žaviuosi ir, manau, žavėsiuos ateityje. Mane jis žavi ne vien kaip muzikantas, atlikėjas, bet ir kaip asmenybė. Man artimos jo vertybės, žvelgimas į daugelį problemų džiazo nuspalvintu žvilgsniu. Kelias į Armstrongą buvo ilgų ieškojimų ir atradimų kelias. Aš pajutau, kad mane su juo sieja labai daug kas: vertinimai, gyvenimiški dalykai, ir pats jo muzikavimas man yra priimtinas gerokai labiau negu, sakykim, kitų didžiųjų džiazo meistrų”, - apie jo panašumą į L.Armstrong’ą sako V.Grubliauskas.

Ištiesų, apie tai neverta nė kalbėti, reikia išgirsti. Nuskambėjus pirmiesiems dainos žodžiams visi nuščiuvo - nebuvo galima suprasti, ar tai Kongo, ar iš garso kolonėlės sklindantis L.Armstrong’o balsas. Neilgai trukus džiazas užvaldė visus - dainavo net ir tie, kurių balso net didžiausiuose baliuose neišgirsi. Tarsi visi viena kalba - džiazo kalba - būtų pradėję kalbėti. Kai pabodo trypti kojomis ir ploti rankomis pagal ritmą, prasidėjo šokiai. Kvietė merginos. Šokome kitaip. Anot Kongo, džiazas yra interpretacija, todėl jo klausydamas arba šokdamas pagal jį, žmogus juda laisvai, taip, kaip kūnas “liepia“. Atsisveikinimui nuskambėjo L.Armstrong’o daina “What a Wonderful World”. Kongas prisipažino, jog būtent ši daina yra savotiška jo gyvenimo vizitinė kortelė.

Gaila, kad viskas, kas gera, baigiasi greitai. Pasistiprinome žuviene ir visi vieningai nutarėme - Airijos lietuviams džiazo reikia. Būtinai vėl susitiksime - galbūt Klaipėdos džiazo festivalyje, o gal ir vėl - Dubline.


« atgal
© kopyrait